Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.

Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų – tokie gendantys?

Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5–7 metais.

Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus?

Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“
Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7–8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, – nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai.
Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.

Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl?

Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ – nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių. Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako – jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo.
Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai,
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.

Kas yra dantukų taisymas su sedacija?

Vaikai – emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę.
Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys – tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.

Kodėl pirmieji dantukai pagelsta, pajuoduoja?

Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Jeigu reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, – specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau. Pasidomėkite, ar yra galimybė, kad vaikas matytų filmuką, kol jam taisomi dantukai.

Registracija internetu Registracija